Pozityvioji disciplina per pirmuosius trejus vaiko metus

KAS YRA DISCIPLINA?

Daugeliui kyla klausimas, ką gali reikšti "drausmė/disciplina" kūdikiams ir labai mažiems vaikams. Knygoje ” Pozityvioji disciplina per pirmuosius trejus vaiko metus „ knygos autoriai, šeimos terapeutai J. Nelsen ir C. Erwin ir „Montessori Pažinimo Medžio“ vaikų priežiūros įstaigos įkūrėja R.A.Duffy teigia, kad pozityvioji disciplina veiksminga vaikams nuo gimimo iki trejų metų, nes ji kiek skiriasi nuo įprastinės disciplinos. Pozityvioji disciplina neturi nieko bendra su bausmėmis (kurias daugelis žmonių laiko drausmės sinonimu) ir yra susijusi su vaiko mokymu ir tėvų vadovavimu.

Disciplinos įvedimas šeimoje yra labiau apie tai, ką jūs DARYSITE priėmę sprendimą (ir kaip nuosekliai šio sprendimo/taisyklės laikysitės patys), negu jūsų lūkesčiai vaikui. Niekada ne per vėlu padėti pagarbios ir veiksmingos tėvystės pagrindus savo šeimoje. Pozityviosios drausmės principai padės jums sukurti meilės ir pagarbos kupinus santykius su savo vaiku.

Aštuoni metodai įgyvendinti pozityviąją discipliną savo šeimoje

1. Įtraukite vaikus:

Į rutinos kūrimą

Pirmaisiais gyvenimo metais vaiko priklausomybė nuo jūsų yra itin didelė. Tačiau nustebsite, kaip greitai jis taps savarankiška ir unikalia asmenybe. Užuot nurodinėję vaikams, ką daryti, raskite būdų, kaip įtraukti juos į kasdienės rutinos kūrimą ir atkreipkite dėmesį į vaiko požiūrį, nuomonę bei mintis. Tokie klausimai, kaip "kas" ir "kaip" yra vienas iš būdų suteikti vaikui galimybę apgalvoti savo veiksmus ir jų pasekmes. Galite paklausti, "Kaip manai, kas nutiks, jei užvažiuosi su triratuku ant šaligatvio?" arba "Kas bus, jeigu neišsivalysime šį vakarą dantukų?“

Maži vaikai geriausiai mokosi nuosekliai kartodami. Galite skatinti vaiko savarankiškumą sukurdami mažyliui aiškią ir nuoseklią tvarką. Rutinas galima sukurti kiekvienam dienos įvykiui, kuris kartojasi: kėlimasis, miegas, vakarienė, darželis ir pan. Knygos autoriai siūlo, vaikui, kuris yra mažo amžiaus, visada prieš atliekant rutinos veiksmą pasakyti: "Dabar laikas eiti valgyti vakarienės“ arba „Pavalgius eisime plauti dantukų“.

Kai tik jūsų vaikas paaugs, įtraukite jį į rutinos žemėlapio/schemos kūrimą. Kai jis bus vyresnis, jam labai patiks žinoti savo dienos įvykius ir jų seką. Jeigu vaikas pamiršta, ką reikia daryti pavalgius ar atlikus kitas svarbias veiklas, pasistenkite nesakyti, o paskatinti jį prisiminti. Paklauskite: "Ką mes turime padaryti po to, kai ... ?".

Suteikite galimybę rinktis

Galimybė rinktis suteikia vaikams galios jausmą. Pasirinkimai taip pat skatina vaiką pasitelkti mąstymo įgūdžius, kadangi jis svarsto, ką daryti, įvertina kiekvieno pasiūlymo teigiamas ir neigiamas puses. Tokie klausimai, kaip "Kai eisime į automobilį, ką norėtum nešti? Antklodę, ar sausainių dėžutę? Arba „Kokios spalvos megztinį šiandien nori dėtis? Raudoną ar mėlyną? Tu nuspręsk." Pridėdami "Tu nuspręsk" padidinate vaiko galios jausmą. Tačiau įsitikinkite, kad pasirinkimai atitinka vaiko raidą ir nesukelia jums nepatogumų. Patariama, vaikui pasiūlyti 2 – 3 variantus, kitu atveju, vaikui bus labai sunku apsispręsti.Kai vaikas nori daryti ką nors kita ir reikalauja kito varianto, kurio jūs nepasiūlėte, galite sakyti: "Tai nebuvo vienas iš pasirinkimų. Gali rinktis tik tarp šito ir šito.“

Suteikite galimybių Jums padėti

Mažyliai dažnai priešinasi, kai jiems yra liepiama susitvarkyti kambarį, bet džiugiai reaguoja į tokio tipo prašymą: "Man labai reikia tavo pagalbos. Ar galėtum sudėti žaislus į krepšį?“ Prašymas, kuris lengvai galėjo pasibaigti ilga kova, tapo artimesnio ryšio sukūrimu. Visa tai yra tikrai įgyvendinama, jei pasitelksite savo kūrybiškumą.

2. Mokykite pagarbos būdami patys pagarbūs

Tėvai paprastai mano, kad vaikai turi rodyti jiems pagarbą, bet dažnu atveju, patys vaikai, tėvų atžvilgiu, nėra gerbiami. Tačiau vaikai mokosi girdėdami ir matydami tėvų pavyzdį, todėl labai svarbu gerbti savo visus šeimos narius. Būkite pagarbūs, kai ko nors prašote. Nesitikėkite, kad vaikas ką nors padarys "tuoj pat", kai pertraukiate jį veiklos metu arba neišklausote jo nuomonės iki galo. Jeigu jūs norite, kad vaikas ką nors padarytų, pasakykite jam tai iš anksto: "Po dviejų minučių turime išeiti iš parko. Ar nori dar kartą pasisupti sūpynėse, ar pažaisti smėlio dėžėje?". Taip pat atminkite, kad gėdinimas ir vaiko žeminimas yra nepagarbus elgesys vaiko atžvilgiu, todėl vaikas, su kuriuo elgiamasi nepagarbiai, greičiausiai atsakys Jums tuo pačiu.

3. Pasitelkite savo humoro jausmą

Niekas niekada nesakė, kad tėvystė turi būti nuobodi. Dažnai juokas yra geriausias būdas išspręsti sudėtingą situaciją. Įtraukite į savo kasdienybę juokelius, kurie praskaidrins nuotaiką ne tik jums, bet ir vaikui, ir tuo pačiu padės jums susitvarkyti su iškilusiais iššūkiais, tokiais, kaip vaiko nenoras valytis dantukus ar nevalgymas. Kiek daug yra vaikų, kurie priešinasi tėvų prašymams ką nors padaryti, tačiau kai prašymas pateikiamas juoko forma ar kvietimu žaisti, viskas apsiverčia. Pabandykite pasakyti savo mažyliui: "Galiu lažintis, kad nespėsi surinkti visų savo mašinėlių, kol aš suskaičiuosiu iki dešimties" arba "Įdomu, ar spėsi išsivalyti dantis ir apsivilkti pižamą, iki kol tai padarys tėtis". Tik nepamirškite pasitelkti savo kūrybiškumą ir aktorinius sugebėjimus.

4. Įsitraukite į savo vaiko pasaulį

Per pirmuosius trejus gyvenimo metus labai svarbu suprasti kūdikio ar mažylio raidos poreikius. Būkite empatiški, kai jūsų vaikas verkia (arba ištinka pykčio priepuolis). Jis gali būti tiesiog nusivylęs savo gebėjimų stoka.

Empatija reiškia supratimą. Jei norite išeiti iš parko, o jūsų vaikas dar nepasirengęs eiti, apkabinkite jį ir pasakykite: "Tu dabar labai nusiminęs. Žinau, kad nori pasilikti, bet jau laikas išeiti". Leiskite jam išgyventi savo jausmus. Įsijausti į vaiko pasaulį taip pat reiškia matyti pasaulį iš jo perspektyvos ir pripažinti jo gebėjimus bei ribotumus. Kartais paklauskite savęs, kaip jaustumėtės (ir elgtumėtės), jei būtumėte savo vaiko vietoje. Pažvelgti į pasaulį mažesnio žmogaus akimis gali būti labai naudinga.

5. Jeigu, ką nors pažadate savo vaikui, nepamirškite išpildyti savo pažadus

Vaikai jaučia, kada kalbate rimtai, o kada ne. Paprastai geriausia nieko nesakyti, jei žinote, kad to negalėsite padaryti. Negąsdinkite ir nesakykite vaikui, kad „Daugiau NIEKADA nepirksite jokių žaislų, jeigu jis nesusitvarkys savo kambario“.

Kuo mažiau žodžių pasakysite, tuo geriau! Pavyzdžiui, vaikui atsisakius nulipti nuo čiuožyklos, pasakykite vieną kartą „Mums jau reikia eiti, jeigu nenulipsi nuo čiuožyklos pats, aš tave nukelsiu“. Jeigu vaikas jus ignoruoja, be įkalbinėjimų paimkite ir jį nukelkite. Nesivelkite į ilgus ginčus ir gąsdinimus „policija“ ir „piktomis dėdėmis“. Kai pasakoma pagarbiai, aiškiai, ramiai, bet tuo pačiu ir griežtai, vaikai be didelių problemų tai supranta ir padaro.

6. Būkite kantrūs

Supraskite, kad jums gali tekti mokyti vaiką daugelio dalykų vėl ir vėl, kol jis bus pasiruošęs tai suprasti. Pavyzdžiui, galite pradėti skatinti mažą vaiką dalytis savo žaislais su broliais, seserimis ar kitais vaikais, bet nesitikėkite, kad jis iš karto supras, kodėl tai reikia daryti ir ims taip elgtis, jeigu jis visai nenori dalintis savo žaislais. Kai vaikas atsisako dalintis, tai jokiu būdu nereiškia, jog jis užaugęs bus savanaudis, nesusidarykite išankstinio klaidingo požiūrio į vaiką. Nepriimkite vaiko elgesio asmeniškai ir nemanykite, kad vaikas pyksta būtent ant jūsų, yra blogas ar nepaklusnus. Knygos autoriai pataria elgtis kaip suaugusiesiems (daryti tai, kas būtina, be kaltės jausmo ir gėdos). Kai du vaikai pykstasi dėl žaislo, jums gali tekti imtis veiksmų ir kuriam laikui jį atimti, pasiūlant kitus du žaislus ir nukreipiant jų dėmesį kitur.

7. Stebėkite vaiko veiksmus ir nukreipkite jį tinkama linkme

Minimizuokite savo žodžius ir maksimaliai padidinkite savo veiksmus. Skatinkite ir garsiai kalbėkite apie vaikų teigiamą elgesį parodydami gerą pavyzdį, nepabrėžkite netinkamo elgesio. Užuot sakę "Nemušk šuns", parodykite vaikams, kaip galima švelniai paglostyti šunį. Iš tikrųjų vaikai nesupranta priešdėlio "ne" taip, kaip jūs manote, kad turėtų suprasti. Prasmingiau naudoti dėmesio atitraukimą, nukreipimą, teigiamo elgesio parodymą arba bet kurį kitą pagarbų pozityviosios drausmės metodą.

8. Priimkite savo vaiko unikalumą

Atminkite, kad vaikų charakteris ir raida yra skirtinga. Tikėdamiesi ir reikalaudami iš vaiko tai, ko jis negali jums duoti, tik nusivilsite. Jūsų sesers vaikai gali ramiai sėdėti restorane valandų valandas, o jūsų vaikai, kad ir kiek būtumėte kalbėję apie taisykles, jau po kelių minučių ima nuobodžiauti, triukšmauti ir bėgioti tarp stalų. Todėl jūs galite rinktis restorane lankytis tik su suaugusiųjų kompanija arba šiek tiek palaukti, kol vaikai paaugs ir visi kartu galėsite mėgautis jūsų draugija.

Jūs esate, kaip vedlys/treneris savo vaiko gyvenime, padedantis jam pasiekti sėkmę ir išmokti, svarbių gyvenimo įgūdžių. Jūs taip pat esate stebėtojas, stebintis iš šalies savo vaiko kelionę ir nukreipiantis jį tinkamu keliu. Todėl leiskite savo vidiniam kritikui pailsėti ir nekaltinkite savęs dėl smulkmenų, mėgaukitės tėvyste!